Dusulys, galvos svaigimas, padidėjęs prakaitavimas, prarastas gebėjimas aiškiai mąstyti, eismo įvykių baimė ir panikos priepoliai – tai tik kai kurie amaksofobijos, arba automobilio vairavimo baimės, simptomai.

Blogesnė padėtis yra tuomet, kai amaksofobiją išgyvena traumas eismo įvykiuose patyrę žmonės.

Amaksofobija dažniausiai įveikiama žmogų pratinant prie automobilio vairavimo, pašalinant su juo susijusias neigiamas emocijas ir įveikiant jų sukeliamus apribojimus.

Problema gali būti tokia didelė, kad vehofobai mieliau renkasi viešąjį transportą, kuris į kelionės tikslą atveža per ilgesnį laiką ir ne taip patogiai, vietoj to, kad sėdėtų ant šildomų nuosavo automobilio sėdynių.

Vehofobija nėra toks jau retas reiškinys, tačiau tikslios statistikos nėra, nes šis sutrikimas skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai.

Vehofobija gali sukelti prakaitavimą, rankų drebėjimą, net atotrūkį nuo tikrovės ar panikos priepuolius.

Egzistuoja kelios priežastys, nulemiančios vehofobijos išsivystymą.

Egzistuoja ir ypatingai keistų fobijų – pavyzdžiui, aštrių daiktų, automobilių, griaustinio, bakterijų, bučiavimosi, numirėlių, dulkių, baimė valgyti ir gerti, apalpti, apsvaigti, atsisėsti arba atsistoti, būti apiplėštam ir pan.

Flying and ferry phobias are OK but fear of the ball is terrifying

“I was stuck in a lift in India in my early teens,” she says. “It was very hot and they said, ‘This has never happened before,’ which was not a great thing to hear. I wanted them to say, ‘This happens all the time and we’ll fix it!’ That experience cemented my phobia of lifts. I just think I’m going to get stuck in a lift for ever,” she says, “and there’s no way out. Bizarrely, I can go in transparent glass lifts, because people can see me and I’d be OK. I’d be saved.”