Dusulys, galvos svaigimas, padidėjęs prakaitavimas, prarastas gebėjimas aiškiai mąstyti, eismo įvykių baimė ir panikos priepoliai – tai tik kai kurie amaksofobijos, arba automobilio vairavimo baimės, simptomai.
Blogesnė padėtis yra tuomet, kai amaksofobiją išgyvena traumas eismo įvykiuose patyrę žmonės.
Amaksofobija dažniausiai įveikiama žmogų pratinant prie automobilio vairavimo, pašalinant su juo susijusias neigiamas emocijas ir įveikiant jų sukeliamus apribojimus.
Problema gali būti tokia didelė, kad vehofobai mieliau renkasi viešąjį transportą, kuris į kelionės tikslą atveža per ilgesnį laiką ir ne taip patogiai, vietoj to, kad sėdėtų ant šildomų nuosavo automobilio sėdynių.
Vehofobija nėra toks jau retas reiškinys, tačiau tikslios statistikos nėra, nes šis sutrikimas skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai.
Vehofobija gali sukelti prakaitavimą, rankų drebėjimą, net atotrūkį nuo tikrovės ar panikos priepuolius.
Egzistuoja kelios priežastys, nulemiančios vehofobijos išsivystymą.